„Įkvėpimas slepiasi mažiausiose mus supančio pasaulio detalėse. Kai pradedi pastebėti medžių žievės griovelius, audinio tekstūrą savo drabužiuose, šimtus linijų, vingiuojančių tavo rankų odoje, ir žiūri į visa tai su nuostaba – į tą gražų ir sudėtingą dalyką, kuris vadinamas gyvenimu – tai vienas iš jausmų, kurį bandau perteikti savo muzikoje.

Kiekvieną dieną jaučiame milijoną skirtingų dalykų, ir tai sunku išreikšti žodžiais. Kalba per siaura, kad perteiktų žmogaus patirties platumą. Muzika ir menas yra vieninteliai dalykai, galintys universaliai išreikšti tai, kam nerandame tinkamų žodžių. Su šiuo sunkumu dažnai susiduriu savo gyvenime, ir atradau, kad garsas – tai įrankis, kuris man asmeniškai padeda labiausiai.

Kai groju, visata man kužda savo paslaptis, o aš pinu tai, ką girdžiu, į kuriamus garsus – tokiu būdu mano kūryba tampa mus supančio pasaulio atspindžiu.“

Bartoš Eiliakas – elektroakustinės muzikos kompozitorius, multiinstrumentalistas. Savo muzikoje Bartoš jungia klasikinio (fortepijonas, gitaros, smuikas, altai, violončelė), elektroninio (sintezatorius) ir tradicinio (gongai, ronroco, fleita, būgnai ir kiti) instrumento garsus, kurdamas autentišką, kinematografišką muzikinį peizažą, perkeliantį klausytoją į sapnų, fantazijų ir vizijų pasaulį.

Kompozitoriaus kelias į muziką prasidėjo šeimoje – jis gimė ir augo Lietuvos gongų meistrų Alicijos ir Ričardo Eiliako namuose. Ši unikali aplinka ir ankstyvas susidūrimas su tradiciniais instrumentais suformavo autentišką muzikinį pojūtį ir gebėjimą jungti archajiškus garsus su klasikine bei šiuolaikine muzika.

„Man elektroniniai instrumentai – nors ir nuostabūs bei universalūs – visada stokojo natūralaus akustinių instrumentų garso ir pojūčio. Elektronika suteikia savitą jėgą, neprilygstamą jokiam kitam instrumentui, o jos neįprastas garsas gali priversti susimąstyti, ką iš tiesų girdi. Tuo tarpu akustiniai instrumentai suteikia subtilumo – dinamikos bei visų įmanomų išgauti garsų valdymą, kurį gali pasiekti tik fiziškai liesdamas garso šaltinį.
Ir dar papildo tekstūromis – fortepijono mechanizmo garsai, kai jis judina plaktukus, aštrus pirštų braukimas per gitaros stygas, orą judinantis maletas prieš pat atsitrenkdamas į gongą ar būgną.

Visada stengiuosi rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų garso pasaulių.“

„Visa mano muzika turi labai savitą tikslą – nuvesti klausytoją į kelionę į savo vidų. Man kiekviena kompozicija ir albumas turi konkrečią istoriją, tačiau dar svarbiau ne pati istorija, o tai, kad kiekvienas klausytojas atrastų kažką savo – patirtį, kuri reikšminga tik jam. Kažką, kas pažadina mintį, veiksmą ar jausmą, kviečiantį pažvelgti į save. Klausytojas gauna raktą į procesą, klausimas kuris iškelia daugiau klausimų. Koks bus tas procesas, priklauso tik nuo klausytojo“